Terpentino vonių technologijos sukūrimo istorija

Šios technologijos sukūrimo istorija prasidėjo nuo didžiausių mokslinių atradimų, kuriuos XX amžiaus pradžioje padarė žymiausi to meto mokslininkai.

Pirmasis tai Augustas Krogas (Gyvenimo metai: 1874 m. lapkričio 15 d., Greno – 1949 m. rugsėjo 13 d., Kopenhaga) – danų fiziologas, 1916 – 1945 m. Kopenhagos universiteto zoofiziologijos fakulteto profesorius.1920 metų Nobelio premijos laureatas fiziologijos ir medicinos srityje. Visame pasaulyje žinomas kaip mokslininkas, atradęs kapiliarų spindžio reguliavimo mechanizmą. Plačiai žinomi A. Krogo tyrimai, susiję su funkciniais kapiliarų tonuso pokyčiais ir jų įtaka medžiagų apykaitai. Jis pirmasis aprašė anatomines-fiziologines įvairių organų kapiliarų sienelių ypatybes, nustatė kapiliarų kraujotakos reikšmę metabolizmui. Krogas įrodė, kad ramybės būsenoje atviri būna tik dalis kapiliarų, o dirbant jų skaičius padidėja priklausomai nuo sunaudojamo deguonies kiekio. A. Krogo įrodymai, kad šis mechanizmas veikia visuose organuose ir audiniuose, turi didelę reikšmę šiandienos mokslui.

Vėliau šias studijas tęsė Ottas Varburgas (Gyvenimo metai: 1883 m. spalio 8d., Badenas – 1970 m. rugpjūčio 1 d., vakarų Berlynas) – vokiečių biochemikas, daktaras ir fiziologas, Emilio Fišerio mokinys, Nobelio premijos laureatas, Londono karališkosios draugijos narys. Vienas žymiausių dvidešimtojo amžiaus mokslininkų citologijos srityje.

Jis atrado kvėpavimo fermento veikimo mechanizmą. Nobelio premija fiziologijos ir medicinos srityje (1931m.). Per 24 rimtų mokslinių tyrinėjimų metus padarė išvadą apie svarbiausią žmogaus sveikatai fiziologinį mechanizmą – rūgščių-šarmų pusiausvyrą. Visos skystos mūsų organizmo terpės – kraujas ir limfa, tarpląstelinis skystis ir skystis ląstelės viduje, virškinimo sultys - turi turėti šarminę reakciją. Tik esant tokioms sąlygoms nebus aktyvi patogeninė mikroflora – bakterijos, virusai, grybeliai ir parazitai. Taip pat padarė išvadą, kad pagrindinė vėžio priežastis – žmogaus organizmo užrūgštėjimas. Kapiliarų darbo sutrikimai tiesiogiai susiję su rūgščių-šarmų pusiausvyros rodikliais.

Aleksandras Zalmanovas, kapiliarų terapijos ir terpentino vonių technologijos kūrėjas, žymiausias šių dienų gydytojas ir mokslininkas, dažnai vadinamas mūsų laikų Hipokratu. Gydytojas natūropatas ir gerontologas, gimė 1875 m. Gomelyje, Baltarusijoje, mirė 1965 m. Paryžiuje, Prancūzijoje. 1956 metais Prancūzijoje išleista knyga „Kūno paslaptys ir išmintis“, 1958 metais – „Slapta žmogaus organizmo išmintis“, 1960 metais – „Gyvybės stebuklas“. Jose mokslininkas atskleidžia kapiliarų terapijos esmę, dalijasi savo pastebėjimais ir praktiniais rezultatais. Prieš pat Zalmanovo mirtį pasaulį išvydo paskutinis jo kūrinys „Tūkstantis kelių pasveikti“ (1965 m.). 1946 metais mokslininkas pravedė keletą konferencijų Šveicarijoje ir Prancūzijoje. 1952 metais Prancūzijos Sveikatos ministerija oficialiai pripažino terpentino vonias kaip terapinį metodą. 

Zalmanovas padarė išvadas, kurios turi lemti medicinos mokslo ir praktikos strategijas: „Kapiliarų susirgimai – tai svarbiausias patologijos aspektas. Tai bet kokio susirgimo pagrindas, to nežinodama medicina lieka akla ir negali suprasti ir išgydyti ligos“. 

 

Straipsnį parengė medicinos mokslų daktaras Igoris Byčkovas.

Autorinės straipsnio teisės priklauso UAB SVEIKAS GYVENIMAS. Draudžiama tekstą platinti ir kitaip viešinti be mūsų sutikimo.